REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.

Nors kai kurios pasaulio šalys jau prabyla apie galimai kylančią antrąją koronaviruso bangą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas mano, kad realiau galbūt būtų kalbėtų net apie trečią bangą. Negana to, priduria, kad su šiuo virusu gali tekti gyventi ilgą laiką ir daugiau įtampų gali lydėti ne tik artimiausią rudenį bei žiemą.

REKLAMA

„Jau dabar pasaulis tapo kitoks ir jis bus toks arba kol savaime pats virusas neužges, nors kol kas matome, kad šiame etape tai yra neįmanoma. 

Taip pat daug kas priklauso nuo to, kaip jis mutuos, kiek žmonių įgis kolektyvinį imunitetą. Panašu, kad kol kas tai greitai nevyksta, tad belieka laukti vakcinos. Taigi mažų mažiausiai dar kitą rudenį ir kitą žiemą, ko gero, turėsime panašią problemą“, – kalbėjo ULAC vadovas.

Nežinomas paplitimo mastas šalyje

Profesorius, paklaustas, kaip vertinantis pirmus signalus apie kitose šalyse fiksuojamus galimai naujus viruso protrūkius, svarstė, kad galbūt jau reikėtų kalbėti net apie trečią bangą.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasakyčiau kitaip, ta pirmoji banga Lietuvoje buvo tie žmonės, kurie atvežė virusą. Ir čia nepadarėme visko, ką galėjome ir ką privalėjome padaryti, bet ką, pavyzdžiui, darė kolegos latviai – mes dėl įvairių priežasčių tų žmonių netestavome. 

REKLAMA

Bėda ta, kad laiku nebuvo pasirūpinta testais. Ir toliau nuo tų įvežtinių atvejų ėjo antroji banga – vietiniai užsikrėtimo atvejai. Ir virusas paplito, tik bėda, kad nežinome, kur Lietuvoje paplito“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Kartu jis pabrėžė, kad didžiąją dalį užsikrėtimo atvejų lemia tie, kurie ligos plitimo metu nejaučia simptomų. 

„Ir mes dabar situacijos nežinome, kiek dabar kur yra tokių žmonių, kurie patys nežinodami perdavė virusą. Todėl tai, apie ką visi kalba – antrąją bangą, aš gal pavadinčiau trečiąja banga. 

REKLAMA
REKLAMA

Tada, kai vėl atsiras palankios sąlygos virusui plisti, ypač rudenį, kada grįšime į kolektyvus, būsime uždarose erdvėse ilgesnį laiką arti vienas kito, tada didesnė tikimybė kad nuo tų besimptomių atvejų atsiras tokių žmonių, kuriems išsivystys ryškūs ligos simptomai. O toks žmogus išskiria daugiau viruso ir galima turėti didesnį susirgimų šuolį“, – įspėjo pašnekovas.

Laukia sunkesnė banga?

Ar galėtų banga būti sunkesnė? Į šį klausimą profesorius atsakė dvejopai. 

„Viskas priklauso, ar virusas mutuos ir kaip mutuos. Bet ji būtų lengvesnė vien dėl to, kad būtume geriau pasiruošę – tiek medikai, tiek turėtume laboratorinę diagnostiką, apsaugines priemones“, – dėstė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Plačiau kalbėdamas apie viruso mutavimo galimybes, pašnekovas pridūrė, kad visiškai įmanoma, kad virusas mutuos ir keisis.

„Virusai turi tokią savybę. Jei atsitiks taip, kaip su gripo viruso, o taip pilnai gali būti, tai reikš, kad, tikėtina, jis mutuos į mažiau patogenišką pusę.

Bet gali būti ir atvirkščiai, nors pagal tikimybių teoriją gamtoje taip būti neturėtų. Kita vertus, jei taip atsitiks, jei ir bus sukurta vakcina, ji gali veikti tik tam sezonui, kaip ir gripo atveju. Be to, matome, kad kolektyvinis imunitetas, deja, prie šitos ligos taip greitai nesiformuoja“, – dėstė ULAC vadovas.

Susirgimų pasaulyje tik daugėja

Paklaustas, ką manantis apie svarstymus, kad antros bangos gali visai nebūti, S. Čaplinskas vėl siūlė paanalizuoti dabartinę situaciją.

REKLAMA

„Matome, kad virusas yra, dauguma atvejų yra vietiniai ir jų toliau bus. Matome, kad pasaulyje dabar tik daugėja užsikrėtusių asmenų. Tad atsivėrus sienoms visada turėsime ir įvežtinių atvejų. Taip išeina, kad apsisaugoti nepavyks“, – konstatavo profesorius.

Kita vertus, jis sutiko, kad visiškai natūralu, jog pasaulis apsiprato ir priprato prie naujos grėsmės ir naujo patogeno.

Karantinas buvo per ilgas

Vis dėlto ULAC vadovas griežtas karantino priemones vertino nevienareikšmiškai.

„Kai iš Uhano virusas pradėjo plačiai plisti ir buvo aišku, kad yra vienas šaltinis, iš kurio plinta virusas, tai buvo visiškai logiška padaryti taip, kad būtų pristabdytas viruso plitimas, taigi pasitelktos trumpalaikės karantino priemonės.

REKLAMA

Taip daryta dėl to, kad būtų galima spėti pasiruošti – pirmiausia – sveikatos sistemai, kuriai reikia pasiruošti tokių sunkių pacientų priėmimui. To pasekmes matėme ir Italijoje. Nespėjo tai  pirmai bangai pasiruošti ir ta pati Amerika, Rusija“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

Visgi, jo teigimu, negalima ir toliau leisti, kad gelbėdami žmones nuo vienos ligos mes leistume mirti nuo kitos.

„Jau nekalbu apie ekonomiką ir kitus dalykus. Buvo aišku, kad tie kolosalūs suvaržymai, raginimas likti namuose, turėjo būti trumpalaikiai. Taip iš esmės buvo, tik gal kiek užsitęsė, tam kad būtų pasiruošta tam, kaip gyvensime toliau“, – ULAC vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paprašytas patikslinti, ar manantis, jog karantinas Lietuvoje užtruko per ilgai, S. Čaplinskas su tuo sutiko.

„Kalbant apie Lietuvą, manau, kad taip, per ilgai. Bet kad iš pradžių jo reikėjo turbūt niekam nekyla abejonių – nebuvo diagnostikos, apsaugos priemonių, infekcijų kontrolės priemonės, kurios turėjo veikti, iki galo nesuveikė. Mes tarsi buvo buvome užmiršę užkrečiamąsias ligas“, – sakė jis.

Tikras ar dirbtinis virusas?

Pasiteiravus, kiek realu kad virusas galėjo „ištrūkti“ iš laboratorijos, S. Čaplinskas neskubėjo atmesti tokios versijos.

„Faktas yra tai, kad virusas iš turgaus labai plačiai išplito, bet pavieniai atvejai buvo registruoti ir prieš tai – dar gruodžio ar lapkričio pabaigoje. Toje pačioje Prancūzijoje palikti mėginiai tą rodo.

REKLAMA

Kitas klausimas, kaip jis papuolė į Uhano turgų. Tai, kad jis iš ten išplito, faktas. Ar galėjo būti taip, kad tai – gamtos „produktas“? 

Šiandien daugiausiai žmonių visgi tuo tiki, bet yra tam tikri mokslininkų nuogąstavimai ir tam tikri pateikiami faktai, kad dėl tam tikrų manipuliacijų tyčia ar netyčia galbūt į koronavirusą įsimaišė kitų virusų genai – to paties ŽIV ar net tuberkuliozės. Čia iki galo dar neaišku, neapsiimu sakyti, kad tai tik sąmokslo teorija. Bet tai esmės nekeičia – šis virusas jau yra“, – kalbėjo jis.

ULAC vadovas pridūrė, kad apskritai gamtoje tiek daug virusų yra, ji pati juos nuolat sukuria ir juos tereikia surasti.

„Kitas dalykas, jei šio viruso savybės atsirado dėl tam tikrų manipuliacijų, tai pagal logiką turėtų būti taip, kad kas buvo natūraliai neintegruota, tai plisdamas virusas, pereidamas iš vieno žmogaus kitam, turėtų tų svetimų geno dalių atsikratyti. Tokiu būdu tikėtina prielaida, kad virusas turėtų mutuoti į mažiau „piktą“ pusę“, – pabrėžė jis.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų