Ministrė įsakymą pasirašė balandžio 29 dieną, V. Daukšio nauja kadencija skaičiuojama nuo gegužės 1 dienos.
Apie paskyrimą Finansų ministerija BNS patvirtino praėjusios savaitės pabaigoje, o iki tol apie tai viešai neskelbė.
V. Daukšys vadovauja tarnybai nuo 2015 metų. Jis po konkurso būdu buvo paskirtas į šias pareigas ketverių metų kadencijai, o pakeitus Valstybės tarnybos įstatymą, po konkurso iš naujo paskirtas 2019 metų gegužę.
Kadangi minimomis pataisomis buvo numatytas kai kurių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų ribojimas iki dviejų, skaičiuojant nuo įsigaliojimo, dabar laikoma, jog V. Daukšys LPT vadovauja antrą kadenciją.
Be konkurso skirti vadovą antrai kadencijai įstatymai leidžia esant veiklos vertinimui „gerai“ arba „labai gerai“. Ministerija aiškina, jog V. Daukšio veikla kasmet vertinta „labai gerai“ be išimčių, jis buvo finansiškai skatinamas.
„Šiais metais buvo paskirtas antrai kadencijai (be konkurso). Kad būtų galima skirti antrai kadencijai, įstaigos vadovo veikla pirmos kadencijos metu turi būti įvertinta gerai arba labai gerai. Veiklos vertinimas atliekamas kiekvienais metais. Visos pirmos kadencijos metu V. Daukšio veikla vertinta „labai gerai“, – BNS nurodė Finansų ministerija.
Pasak jos, paskutinis, 2023 metų V. Daukšio veiklos vertinimas atliktas šių metų pradžioje. Veikla įvertinta kaip „viršijanti lūkesčius“ – tokia sąvoka nuo šių metų galioja pakeitus įstatymus ir atitinka ankstesnį vertinimą „labai gerai“.
Stepukonio situacija – „papildoma kontekstinė dedamoji“
Ministerija nurodė, kad V. Daukšio skyrimo antrai kadencijai skelbti konkurso ir keisti vadovo neskubėta, nes praėjusių metų pabaigoje vykęs buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Š. Stepukonio atvejo tyrimas buvo prioritetinis.
„Susiklosčiusi situacija reikalavo LPT tiesioginio bendradarbiavimo ir įsitraukimo“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ji taip pat pabrėžė, kad apsisprendžiant dėl V. Daukšio skyrimo antrai kadencijai Š. Stepukonio atvejis „buvo papildoma kontekstinė dedamoji“.
Teisėsauga įtaria buvusį „BaltCap“ infrastruktūros fondo partnerį pasisavinus mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių ir juos pralošus. Pasak prokurorų ir „BaltCap“ atstovų, ši suma gali didėti.
Po šios istorijos kritikuotos ne tik lošimų bendrovės dėl vangumo užkardant probleminius lošėjus, bet ir Lošimų priežiūros tarnyba dėl per menkos lošimų internete kontrolės.
Finansų ministerijos teigimu, V. Daukšys LPT vadovauti lieka, nes jo ateities planai tenkina.
„V. Daukšys įvardino ateinančių metų tikslus ir parengė įgyvendinimo planą, kuriame numatytos lošimų priežiūros ir tolimesnės prevencijos stiprinimo priemonės. Be to, LPT aktyviai dalyvavo ir rengiant naująjį Azartinių lošimų įstatymo projektą, todėl tikimės, kad Seimui priėmus įstatymą, vadovas prisidės ir prie jo įgyvendinimo“, – teigiama komentare.
„Galiausiai po pokalbio su probleminių lošėjų artimaisiais, įvertintas principingas LPT vadovo V. Daukšio indėlis lošimų prevencijos srityje, taip pat teikiama pagalba nukentėjusioms šeimoms“, – rašoma jame.
Anot ministerijos, šiuo metu vyksta procedūros derinant susitarimą tarp jos ir V. Daukšio dėl susitarimo, kuriame būtų numatyti tarnautojo veiklos tikslai ir rezultatai. Tokį susitarimą įpareigoja sudaryti šiemet įsigalioję įstatymai.
Parlamentarai: iššūkių daug
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė BNS teigė manantis, kad ministrė įvertino visas aplinkybes ir vadovo gebėjimą toliau vadovauti svarbiai tarnybai.
„Tarnybos darbas gerai vertinamas teikiant pagalbą nuo lošimų priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems, tuo pačiu svarbu stiprinti lošimų priežiūrą, stiprinti tarnybos kompetencijas, prižiūrint, kaip lošimų organizatoriai įgyvendina pinigų plovimo prevencijos priemones“, – BNS sakė konservatorius.
„Iššūkių daug, tad svarbu panaudojant kompetencijas rodyti aktyvumą, sprendžiant lošimų sektoriaus problemas“, – pridūrė jis.
Politikas nevertino nei tarnybos, nei paties V. Daukšio veiklos.
„Tai čia ministrės kompetencija. Komitetas tame niekaip nedalyvauja ir neturi pareigos tokiems vertinimams“, – teigė M. Lingė.
Tuo metu Biudžeto ir finansų komitete dirbantis opozicijos atstovas Algirdas Butkevičius pasigedo informacijos, ar buvo įvertinta V. Daukšio pirmosios kadencijos veikla.
Pasak jo, komitete V. Daukšiui priekaištai neskambėdavo.
„Kritikos didelės nebūdavo išsakyta, bet visada būdavo prašoma inicijuoti teisinės bazės pakeitimus, buvo ragina glaudžiau bendradarbiausi su Finansų ministerija“, – kalbėjo Seimo narys.
Lošimų verslas teigia, kad V. Daukšys darė klaidų
Lošimų verslas sakė apie naują V. Daukšio kadenciją sužinojęs iš BNS klausimų.
„Esu nustebęs. Iš žiniasklaidos išgirstu, kad jis jau oficialiai eina antros kadencijos pareigas. Mums kaip asociacijai tokioje griežtai reguliuojamoje rinkoje svarbiausia yra skaidrumas ir motyvai bei kad tarnyba su rinka ieškotų racionalių sprendimų, nes tai nebuvo daroma ir matome to rezultatus“, – BNS sakė Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) vadovas Mantas Zakarka.
„Norisi suprasti, kodėl ministerija priėmė tokį sprendimą, kad net konkursas nebuvo skelbiamas“, – kalbėjo jis.
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Liutauras Ulevičius BNS teigė, kad V. Daukšio vadovavimo LPT metu padarytos esminės priežiūros klaidos.
„2013-2015 metais tarnyba nesugebėjo užkardyti neteisėtų nuotolinių lažybų, nors tai vienareikšmiai buvo nustatęs net Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vėliau, 2016 metais įteisinus visus nuotolinius lošimus, tarnybos vadovas visiškai ignoravo sprogstamą šių paslaugų augimą, kas dabar virto daugybinėmis socialinėmis problemomis“, – BNS sakė L. Ulevičius.
„Š. Stepukonio istorija – tik ledkalnio viršūnė, kuri parodė tik mažą dalį esminių problemų. Už viso to nematymą, o gal ir nusikalstamą dengimą atsakomybė ir tenka dabartiniam LPT direktoriui. Jo ateitis parodys, ar tas problemas sugebės pamatyti politikai“, – pridūrė jis.
Iki paskyrimo LPT vadovu K. Daukšys kelis metus dirbo tarnybos Kontrolės skyriaus vedėju, anksčiau dirbo privačiame versle, Lietuvos lengvosios atletikos federacijoje.
