Į tokius pasvarstymus jautriai sureagavo baltarusių opozicijos ir nuo režimo Baltarusijoje bėgusių žmonių atstovai, kuriems Lietuva tapo laikinu prieglobsčiu. Kai kurių Lietuvoje reziduojančių baltarusių atstovų teigimu, atvykę į Lietuvą jie tikėjosi prieglobsčio, o ne tapimo „tautos priešais“.
Viena iš Baltarusijos opozicijos lyderių S. Cichanouskaja pažymėjo, kad apie litvinizmą ji girdi tik Lietuvoje, o pačioje Baltarusijoje niekas apie bandymus savintis Vilnių net nekalba. „Mes niekada nekvestionuosime Lietuvos vientisumo. Vilnius yra Lietuvos miestas“, – pareiškė ji, tuo pačiu akcentuodama, kad baltarusiai viliasi sulaukti supratimo Lietuvoje.
Nepadėjo sušvelninti priešpriešos viešojoje erdvėje ir visuomeniniam pagalbos pabėgėliams ir migrantams centrui Vilniuje vadovaujančios O. Korač istorija. Iš pradžių Baltarusijoje persekiojama dėl savo veiklos prieš režimą moteris pasiskundė, kad Lietuva nesuteikia jai prieglobsčio, o vėliau paaiškėjo, kad VSD nustatė jos ryšius su Rusijos saugumo struktūromis, todėl politinio prieglobsčio jai nuspręsta nesuteikti, tačiau bus leista pasilikti iš humanitarinių paskatų – atgal į Baltarusiją ji išvykti negali dėl galimo pavojaus jos saugumui.
Grėsmę Lietuvai, kaip ir Lenkijai, iš Baltarusijos gali sumažinti ir prognozuota, bei staigi „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino mirtis Rusijoje. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad provokacijos Lietuvos pasienyje baigsis, ar kad jos buvo susijusios su „Wagner“ pasirodymu Baltarusijoje.
Idėjinio smogikų lyderio mirtis galimai sutrikdys „Wagner“ organizacijos veiklą, mano Lietuvos Seimos narys Laurynas Kasčiūnas.
„Reikėtų luktelt. Kai dalis jų persikraustė į Baltarusiją, jau tada sakiau, kad J. Prigožino vaidmuo nebus toks, koks jis buvo. Be abejo, kad dabar girdint ir matant tas nuotaikas „Wagner“ po šios informacijos, na, taip, aš manau, kad jų mintys dabar yra ne apie Lietuvą, Lenkiją, Latviją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Nepaisant to, pagrindinis įtampą pasienyje keliantis faktorius Lietuvos pasienyje iki šiol buvo ne „Wagner“, o A. Lukašenkos režimas. Visi pastarųjų metų įvykiai, išpuoliai prieš pasieniečius ar migrantų antplūdis, buvo organizuojami Minske. O ir pati „Wagner“ grupė visus metus buvo finansuojama ir nurodymus gaudavo iš Kremliaus. Todėl iš esmės J. Prigožino žūtis tėra „tarpininko“ pakeitimas.
„Wagner“ grupuotė pateks Putino žinion. Tegul kiekvienas pats sau atsako į klausimą: „Wagner“ grėsmė taps didesnė ar mažesnė? Man šis klausimas yra retorinis“, – sakė Lenkijos premjeras M. Morawieckis.
Situaciją Lietuvoje dėl baltarusių migrantų aptarė ir tv3.lt žurnalistai Monika Kasnikovskytė bei Andrius Jakimčuk.
Todėl sprendimas dėl sienos su Baltarusija uždarymas turėtų būti priimamas nustačius realias grėsmes iš šios šalies: pavyzdžiui, jeigu yra žinoma, kad ruošiama į Lietuvą permesti diversinę, prieš valstybę nukreiptų veiksmų organizavimu užsiimančių asmenų grupę, įsitikinęs tv3.lt žurnalistas Andrius Jakimčuk.
„Turėtų būti kažkokia labai rimta priežastis, kad turėtume dabar imtis tokių jau kraštutinių priemonių. Jeigu yra kažkokia konkreti grėsmė, kažkuriam laikotarpiui, matomi kažkokių dalinių judėjimai, žinome, kad yra ruošiami kažkokie įtartini asmenys, diversinė grupė. Jeigu tokia hipotetinė galimybė yra reali, būtent tai galėtų papasakoti politikai ir dėl to mes imamės tokių kategoriškų priemonių. O jeigu ne, tai gal neeskaluojam šitos vidinės situacijos ir veltui negąsdinam žmonių, tiek savų, tiek ir baltarusių“, – aiškino A. Jakimčuk.
Maža to, toks sprendimas logiškas atrodytų, jeigu būti daromas bendrai visų ES ir NATO valstybių, kurios turi sieną su Baltarusija: Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos.
Daugiau apie šią temą ir kitus svarbius įvykius užsienyje ir Lietuvoje – tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“:
Arba „Youtube“ platformoje:
