„Didžiuosius TV3 debatus“ išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Jūs esate prezidentas. Liepos 10, vidurdienis. Jūsų nacionalinio saugumo patarėjas įbėga į jūsų kabinetą ir praneša, kad nežinomi ginkluoti asmenys užėmė Švenčionių rajono savivaldybę. Ten tuo metu buvę 80 žmonių paimti įkaitais. Tik tai išgirdus, tai klausant, jums skambina vidaus reikalų ministras – praneša, kad į Švenčionių rajoną jau siunčiami viešojo saugumo tarnybos ir policijos antiteroristinės rinktinės „Aras“ kovotojai. Taip pat praneša, kad pasieniečių kameros pasienio ruože su Rusijos federacija nuo Pagėgių iki Šilutės fiksuoja, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos telkia inžinerinę techniką kairiajame Nemuno krante, atvežti pontoniniai tiltai, matyti kariniai sunkvežimiai. Tiek žinote, jūsų veiksmai?
Ingrida Šimonytė: „Na tai, pirmiausia, žinoma, yra tuoj pat kviečiamas valstybės gynimo tarybos posėdis. Ir tuo pačiu, priklausomai nuo to, ar tai yra laikas, kada Seimas, posėdžiauja ar ne, atitinkamai yra priimami sprendimai arba prezidento, arba tuos sprendimus priima Seimas. Liepos 10-ą gali Seimas posėdžiauti, čia nėra Lietuvoje nebuvęs dalykas. Bet tarkim, jeigu Seimas dirba taip, kaip visada, tai yra, birželio 30-ą sesija yra pasibaigusi. Tai tuomet, tą sprendimą priima prezidentas ir šaukia Seimą.“
E. Jakilaitis: „Kokį sprendimą?
I. Šimonytė: „Dėl karinės padėties įvedimo“.
Gitanas Nausėda: „Kaip tik trečiadienį mes ir pratybas vykdėme šituo klausimu. Pirmiausia reikia, be abejo pasirašyti dekretą. Liepos 10-ą veikiausiai tai būtų prezidento dekretas. Ir iš karto kontaktuoti su NATO valstybėmis, nes čia, matomai, jau būtų kalba apie 4-ąjį NATO straipsnio aktyvavimą. Esame, beje, jau tokį klausimą ir svarstę valstybės gynimo taryboje. Ir, aš manau, kad labai svarbu, būtent šitoje situacijoje pasiekti atgrasymo efektą. Nes tai, ką jūs apibūdinote, yra panašu, kad rengiamasi karinei intervencijai, tačiau tai gali būti sustabdyta. Ir labai greito reagavimo pajėgų patraukimu prie Lenkijos-Lietuvos sienos, mobilizavimu mūsų esančių pajėgų, galima būtų pasiekti tą taip būtiną atgrasymo efektą ir tada nebūtų prieita iki dienos „D“. Svarbiausia, kad atgrasymas būtų įtikinamas ir, kad priešas būtų labai aiškiai informuotas, kad ketiname gintis ir ketiname padėti vienas kitam“.
Giedrimas Jeglinskas: „Aš visiškai sutinku, kad valstybės gynimo tarybos pajungimas yra esminis. Bet taip pat yra būtina susisiekti su visom mūsų žvalgybos institucijom ir jos turi pateikti labai aiškų vertinimą, kas įvyko. Dėl vidaus konflikto, beje, tas, kur sakėte savivaldybės užėmimas. Tai iš principo, taip, aš sutinku, kad reikia kreiptis į NATO ir iškelti šitą klausimą“.
E. Jakilaitis: Nežinomi ginkluoti asmenys?
G. Jeglinskas: „Taip, bet turime kreiptis į NATO ir, iš dalies, tai yra 4-as straipsnis, bet negalime atmesti, kad tai gali būti ir 5-as straipsnis. Mes nežinome, kas tenai nežinomi asmenys. Turime visas šitas rizikas suvaldyti ir, iš tikrųjų, galiausiai, prezidentas turi kreiptis ir į žmones ir nuraminti, ir paaiškinti situaciją, kas vyksta, ir kokie dabar bus veiksmai“.
Ignas Vėgėlė: „Gerbiamas Edmundai, aš daryčiau viską, kad šitos hipotetinės situacijos Lietuvoje nebūtų. Bet šita situacija, kurią jūs aptarėt yra visiškai hipotetinė, kodėl? Todėl, kad NATO partneriai jau būtų mus perspėję apie tai. Mes, mūsų saugumas, VSD, jau būtų perspėję apie tai, kad vyksta panašūs veiksmai. Pirmas dalykas, daryčiau viską, kad to nebūtų. Nedaryčiau jokių agresyvių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti tokius veiksmus – pirma. Antras, tai turėtų būti, jeigu taip įvyksta vis tik ši hipotetinė situacija. Akivaizdu, kad gali pradėti kalbėt apie valstybės gynimo tarybą, natūralu, turi pradėt galvot apie nepaprastosios padėties arba karo padėties įvedimą ir taip toliau“.
Jūs esate prezidentas. Gruodžio 30 diena, 6 valandos ryto, nubudęs ruošiatės į darbą. Skambina jūsų nacionalinio saugumo patarėjas ir praneša, kad Narvoje Estijoje nežinomi ginkluoti asmenys naktį susprogdino Estijos nepriklausomybės paminklą, šaudė į orą ir dingo nežinoma kryptimi. Skubiau ruošiatės į darbą, skambina vidaus reikalų ministras, kad naktį patruliavę Žagunio užkardoje, dingo du Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Jums dar nebaigus pokalbio, kitą telefoną jums tiesia vadovybės apsaugos karininkas, ten krašto apsaugos ministras. Kuris praneša, kad sąjungininkų pajėgų ginklų sandėlyje Rukloje naktį įvyko sprogimas. Taip pat praneša, kad kibernetinio saugumo centras fiksuoja kibernetines atakas prieš visus svarbiausius energetikos objektus Lietuvoje. Jums kalbant su ministru, skambina premjeras, bet jūs jau žinote, ką darysite. Ką darysite?
Dainius Žalimas: „Na, situacija iš dalies yra panaši. Galima tai kvalifikuoti kaip beprasidedantį ginkluotą užpuolimą, iš tiesų. Nes mes matom Narvą, mes matom Lietuvą. Šaltinis taip pat tikėtinas, be abejo, aš, aišku, norėčiau detalesnę tą žvalgybos informaciją turėti. Tai tokiu atveju, Respublikos prezidentas veikia labai panašiai, kaip ir pirmuoju atveju. Na, gruodžio 30 diena, Seimas, kiek aš prisimenu, jau irgi neposėdžiauja. Tai, tokiu atveju, Respublikos prezidentas tiesiog priima atitinkamus dekretus, kurie leidžia įvesti karo padėtį, leidžia panaudoti ginkluotąsias pajėgas galimam ginkluotam užpuolimui“.
E. Jakilaitis: Dingo du pasieniečiai, sprogimas Narvoje, ginklų arsenale užsienio partnerių – sprogimas.
D. Žalimas: „Taip. Ir, aišku, kartu kreipiamasi į NATO ir, kadangi yra dar ir kibernetiniai išpuoliai kartu koordinuoti. Kibernetiniai išpuoliai šiais laikais, pagal tarptautinę teisę, tokiam bendram kontekste, gali būti kvalifikuoti, kaip ginkluotojo užpuolimo dalis. Aš vis dėlto galvoju, kad 5-ąjį straipsnį paprašyčiau taikyt“.
Andrius Mazuronis: „Matyt, reikėtų kalbėt apie trijų lygių arba trijų pakopų veiksmus. Tai pirmas, be abejonės, valstybės gynybos tarybos šaukimas. Parengties didinimas tiek pasienio tarnyboj, tiek ginkluotose pajėgose. Matyt, svarstyt galimybę ar yra būtinybė šaukt kažkokią Seimo neeilinę sesiją kažkokiems sprendimams priimti ir panašiai. Tai vienas sprendimų lygis. Antras, konsultacijos su partneriais NATO lygmenyje. Informavimas apie susidariusią situaciją, žvalgybos institucijų informacijos pasikeitimas tiek mūsų, tiek mūsų partnerių, kas ką turi, kas ką žino, kas, kaip yra informuotas, tam, kad tiesiog susidaryti realų ir aiškesnį vaizdą apie tai, kas vyksta.“
E. Jakilaitis: Jūs jau žinote, ką darysite, tai ką darysite, tai jūs rinksitės informaciją prieš priimdamas sprendimus?
A. Mazuronis: „Tai aš šneku apie tai, kad, visų pirma, valstybės gynybos tarybos šaukimas, parengties didinimas ginkluotose pajėgose ir sienos apsaugos tarnyboje, svarstymai Seimą kviesti neeilinei sesija kažkokiem sprendimam priimti, kreipimasis į tarptautinius partnerius NATO formate. Ir trečias labai svarbus aspektas – kreipimasis į visuomenę su paaiškinimu situacijos tiek, kiek galima tą padaryt tam, kad nesukelt nereikalingos kažkokios panikos ir kad visi būtų informuoti apie tai kas realiai vyksta ir kas planuojama daryti tiek, kiek galima tą atskleisti“.
Remigijus Žemaitaitis: „„Pirmiausia, vietoje, kol važiuoju iš namų į darbą, į prezidentūrą, tai iš karto sukvieti pagrindinius valstybės vadovus. Tai automatiškai, Seimo pirmininkas, kaip žinote, pagal Seimo statutą ir Konstituciją Seimas dirba iki gruodžio 31 dienos, reiškia, nereikia jokios neeilinės sesijos, tiesiog operatyviai darai posėdį ir tas turi būti. Vadovas gynybos tarybos vienareikšmiškai. Visuomenės informavimas tai yra, man atrodo, vienas pats svarbiausių dalykų, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko mums prieš keletą mėnesių, kad neaišku, ministras atsistatydina ir kas komentuoja. Tai nekomentuoja, premjeras net nesugeba pasakyti, kas, iš tikrųjų, vyksta. Tai manau, kad visuomenė čia ir dabar turi būti informuoja. Ir kitas dalykas, yra viešas saugumas. Tai yra, telekomunikacijų centre kiekvienas žmogus gauna pranešimą apie esančius įvykius. Ketvirtas dalykas, tai, man atrodo, kuo greičiau susisiekti su kaimyninių šalių vadovais, tai yra Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentais, išsiaiškinti esamą situaciją ar pas jų per tą naktį neįvyko kažkokių tai įvykių.“
E. Jakilaitis: „Estijoje Narvoje susprogdintas nepriklausomybės paminklas.“
R. Žemaitaitis: „Tai taip, aš kalbu apie Latviją ir Lenkiją ir mes nesam garantuoti, kad paimti pasieniečiai nėra Baltarusijos arba Rusijos teritorijoj.“
Eduardas Vaitkus: „Jums labai patinka filosofiniai, hipotetiniai ir nerealūs scenarijai. Tai aš prisijungdamas prie to, ką atsakė, viskas šalies viduj ir visuomenės informacija ir karinė taryba ir kas tik nori. Skambinu tuoj pat į gretimą šalį ir kalbuosi su prezidentu ir klausiu, kas čia vyksta ar jis valdo situaciją ar nevaldo situaciją.“
E. Jakilaitis: „Skambinat į gretimą šalį į ką, kokią šalį?“
E. Vaitkus: „ir į Rusiją, ir į Baltarusiją“.
E. Jakilaitis: „Į Rusijos federaciją. Skambinat prezidentui ir klausiat, kodėl tu man ką, susprogdinai arsenalą?“
E. Vaitkus: „Neklausiu, o aiškinamės. Ir tokia situacija tiesiog negali įvykti, jeigu Lietuva laikosi lygiateisių santykių ir diplomatinių santykių su gretimom mūsų visom šalim.“
