REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mirtinai plaučių ligai Lietuvoje visai neseniai dar nebuvo jokio gydymo, o ją diagnozuoti pavyksta itin retai, mat apie šią ligą žinoma labai nedaug. Dabar sergantiems idiopatine plaučių fibroze gydymas jau yra, bet to nedarantiems šis susirgimas lieka pražūtingesniu nei vėžys.

Mirtinai plaučių ligai Lietuvoje visai neseniai dar nebuvo jokio gydymo, o ją diagnozuoti pavyksta itin retai, mat apie šią ligą žinoma labai nedaug. Dabar sergantiems idiopatine plaučių fibroze gydymas jau yra, bet to nedarantiems šis susirgimas lieka pražūtingesniu nei vėžys.

REKLAMA

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės, gydytojos pulmonologės doc. Kristinos Biekšienės teigimu, net penki iš šešių idiopatine plaučių fibroze sergančių Lietuvos gyventojų nežino apie savo ligą.

Deja, bet ligos nesigydantys žmonės išgyvena nuo 2 iki 5 metų, o ją pradėjus gydyti gyvenimo kokybė ir išgyvenamumas siekia 8 metus ir daugiau. Kaip šią ligą atpažinti, kada ir kaip tirtis, kviečiame žiūrėti naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.

Savo istorija pasidalins elektrėniškis Saulius Juozas Vaitkūnas, kuris papasakos, kas lėmė, kad jam laiku buvo diagnozuota ši reta liga.

REKLAMA
REKLAMA

Idiopatinei plaučių fibrozei vieno simptomo nėra

Lietuvoje labai nedaug žinoma apie šią mirtiną ir neišgydomą plaučių ligą.

„Tai reta sveikatos būklė, todėl nemaža dalis šeimos gydytojų ir net antrinio lygio plaučių ligų specialistų nėra su ja susipažinę. Toks žinių trūkumas užkerta pacientams kelią patekti pas tretinio lygio pulmonologus, kurie galėtų išsiaiškinti tikrąsias sveikatos sutrikimo priežastis. Didesnis ligos žinomumas gali sumažinti klaidingų diagnozių skaičių ir padėti žmonėms pasiekti tinkamus specialistus. Veiksmingas gydymas padeda kontroliuoti ligą ir prailgina brangų ja sergančio žmogaus gyvenimo laiką“, – kalba gydytoja.

REKLAMA

K. Biekšienė atkreipia dėmesį, kad dėl plaučių pažeidimo sutrinka deguonies įsisavinimas, todėl žmogų gali varginti dusulys ir užsitęsęs sausas kosulys. Anot pašnekovės, į šeimos gydytoją derėtų kreiptis, jeigu kosulys nepraeina ilgiau kaip aštuonias savaites.

Ji taip pat pastebi, kad dažniau šia liga suserga vyresni negu 60 metų asmenys ir rūkantys žmonės. Riziką itin smarkiai padidina sąlytis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, persirgtos kitos plaučių ligos ir genetinis polinkis.

„Idiopatinė plaučių fibrozė neturi vieno unikalaus simptomo. Be jau minėtų sveikatos problemų gali pasikeisti ir sergančiojo pirštų galai, kurie savo forma taps panašūs į būgnų lazdeles. Ši liga pažeidžia plaučius, todėl negydoma gali būti pražūtingesnė už vėžį. Pacientai neretai miršta praėjus maždaug dvejiems–trejiems metams nuo simptomų pradžios. Ankstyva diagnozė leidžia pristabdyti ligos progresavimą ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę. Statistika rodo, kad gydomi pacientai gali išgyventi ir aštuonerius ar net dešimt metų“, – komentuoja gydytoja pulmonologė.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip nustatoma, kad žmogus serga šia liga?

Idiopatinė plaučių fibrozė diagnozuojama ir specifinis gydymas nuo fibrozės skiriamas daugiadisciplinio gydytojų konsiliumo sprendimu šalies universiteto ligoninėse: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre.

Idiopatinės plaučių fibrozės priežastis nėra žinoma, todėl ji ir vadinama idiopatine. Tačiau plaučių fibrozę gali sukelti ir kitos retos intersticinės plaučių ligos bei plaučių pažeidimas sergant kitomis, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligomis. Jos vadinamos lėtinėmis progresuojančiomis fibrozuojančiomis intersticinėmis plaučių ligomis.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų