Vietoje atlyginimo – 1,2 tūkst. eurų išmoka už nieką: vardija, kodėl žmonės nenori dirbti

Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Užsiregistravę tarnyboje jie gali kreiptis į „Sodrą“ dėl nedarbo išmokos, kuri šiemet išaugo.

Specialistai taip pat vardijo, kodėl kai kurie žmonės nesusiranda darbo ir kokių darbuotojų dabar ieško darbdaviai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Didžiausią nedarbą Lietuvoje fiksuojančios savivaldybės: problema – ne tik darbo vietų stoka, bet ir žmonių įpročiai

Nedarbas euro zonoje siekia 6,4 proc.

Nedarbas Suomijoje pasiekė aukščiausią lygį per 8 mėnesius – 8,3 proc.

Nedarbo išmokos didėjo

„Sodros“ duomenimis, nuo šių metų bedarbiai gauna didesnes nedarbo išmokas.

Pokyčiai susiję su minimalios mėnesio algos (MMA) augimu ir vidutinio darbo užmokesčio šalyje (VDU) kitimu – nuo jų priklauso dalies „Sodros“ išmokų ir įmokų dydžiai.

Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 2024 metų pirmąjį ketvirtį, siekia 1 167,03 euro.

„Dėl minimalios MMA augimo šiais metais augo nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 

2024 metais MMA siekia 924 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro (2023 metais – 195,47 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį bedarbiai sulaukė jau vasario mėnesį – ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį“, – komentavo „Sodra“.

Kas tris mėnesius išmoka mažėja

Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų.

„Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2024 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 215,01 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2021 metų birželio pradžios iki 2023 metų lapkričio pabaigos“, – skaičiavo „Sodra“.

Anot jos, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi.

„Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.

Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 525 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio – 463 eurų dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius – 401 euro išmoką“, – komentavo „Sodra“.

Nedirba, nes negali nuvykti į darbą?

Tuo metu Vilniaus Universiteto, Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kodėl socialinės paramos, taip pat ir nedarbo išmokų gavėjai neįsidarbina.

Anot Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų, atlyginimas darbo paieškose atlieka ne pagrindinį vaidmenį, nors daugelis būtent taip ir galvoja.

Tyrimas parodė, kad Didžioji dalis tyrime dalyvavusių apklaustųjų (56 proc.) nedirba, nes jų gyvenamojoje vietoje nėra laisvų darbo vietų.

O vykti dirbti kitur – neturi galimybių, nes nevairuoja arba neturi automobilių. Viešuoju transportu vykti taip pat negali, nes, pasak jų, autobusai arba nevažiuoja, arba važiuoja netinkamu laiku. Todėl galiausiai tenka likti bedarbiais.

Kita, taip pat sąlyginai didelė respondentų dalis (42 proc.) atsakė turintys sveikatos problemų, nors neįgalumas jiems ir nėra nustatytas. Trečioji priežastis – 40 proc. tyrime dalyvavusiųjų teigia negalintys susirasti darbo pagal įgytą specialybę“, – teigė VU mokslininkai.

Tuo metu siūlomas per mažas atlyginimas atsidūrė tik ketvirtoje vietoje.

Vardijo, kokių darbuotojų ieško darbdaviai

Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai du pirmus šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei 2023-ųjų tokiu pat laikotarpiu.

Anot tarnybos, šį augimą sąlygojo didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).

„Aktyviau ieškota kvalifikuotų ir nekvalifikuotų statybos darbininkų (kelininkų, kelių remontininkų, betonuotojų, mūrininkų, tinkuotojų, nekvalifikuotų inžinerinių statinių statybos darbininkų),  žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių (traktorininkų, ekskavatorininkų).

Daugiau darbo pasiūlymų paskelbta ir parduotuvių pardavėjams, autobusų vairuotojams, baldžiams, virtuvėms pagalbininkams, slaugos specialistams, virėjams, asmens sveikatos priežiūros  bei socialinių darbuotojų padėjėjams“, – komentavo Užimtumo tarnyba.