Pasak Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidento Kęstučio Makaravičiaus, senjorų sveikata ir taip yra šlubuojanti, todėl stresas dėl karo yra dar vienas veiksnys, apsunkinantis jų kasdienybę.
„Pensinio amžiaus žmogus didelio užimtumo neturi, būna vieni patys su savim arba su bendraminčiais, daugiau turi laiko mąstyti apie situacijas, eskaluojamas žiniasklaidoje. Nesimato jokio priartėjimo prie tos orios senatvės, nes nematome valdžios pastangų, kad apsaugotų nuo tos neigiamos informacijos ar rūpintųsi senjorais“, – tvirtina jis.
Bijo, kad neturės kur slėptis
Kadangi vyresniems žmonėms neramu, ar turės, kur pasislėpti karo atveju, buvo siūloma, kad ministerija uždraustų savivaldybėms pardavinėti tokius strateginius objektus, kaip slėptuves.
„Anksčiau praktiškai kiekvienam sename name buvo po slėptuvę, o jos visos yra išparduotos ir jos buvo tinkamai įrengtos su metrinėmis sienomis, su labai galingomis durimis, koridoriais specialiais, dabar tokia nežinomybė dėl to“, – pastebi pašnekovas.
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas taip pat siūlė, kad būtų pastatytos slėptuvės pagal tai, kiek žmonių kiekviename kvartale gyvena. Taip kiekvienam kvartalui tektų bent po vieną slėptuvę.
„Iš karto gąsdino ministerijas ten: taigi čia reikia įstatymus keisti. O tai reiškia, kad reikia dirbti, kad įstatymus pakeistų, reikia kompetencijų turėti. Daugiau judesių iš jų pusės jokių nėra. Išsižioja, pasiklauso siūlymus ir baigiasi viskas. Čia tokia imitacija, kad rūpinamės senjorais“, – sako Kęstutis Makaravičius.
Dėl įtampos ruošiasi patys
Jis priduria, jog senjorai karui ruošiasi patys pirkdami negendantį maistą. Taip pat norėtų išsigryninti pinigus, kuriuos laiko savo banko sąskaitose, tačiau dalies bankų šios paslaugos įkainiai kyla.
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, SEB bankas pinigų gryninimo paslaugą pabrangino daugiau nei dvigubai, o tai senjorams kelia baimes dėl savo pinigų išsaugojimo.
„Dabar jau senosios kartos, kuri išgyveno karą, nebe daug ir liko, bet jie prisimena savo tėvų pamokymus, o jie būdavo pasiruošę visada ekstremalioms situacijoms. Jeigu, neduok, Dieve, įvyktų karas, skandinaviški bankai susivynioja skudurus ir dingsta, mes tada prarasim prieigą prie nuosavų pinigų“, – atkreipia dėmesį jis.
Senjorams būtų sunkiausia
„Valanda ZULU“ ekstremalių situacijų išgyvenimo mokymų organizacijos atstovo Vytauto Šimanskio galva, pagyvenusiam žmogui karas bus dar didesnis iššūkis nei bet kam kitam, nes jaunos šeimos pirmiausia rūpinsis savimi, o išorinės Lietuvos karių pagalbos vargu, ar iškart vyresni žmonės sulauktų.
„Jeigu mes turėsim, tarkim, karinį kažkokį pavojų, tai kariškiai gins šalį. Jie civilių gelbėjimui nemanau, kad turės labai daug pajėgumų, tiesiog nebus tokio prioriteto.
Įsivaizduokim, kad mes dabar einam kažkur, kaip pabėgėliai, ir kažkur nueinam per 24 valandas, tada gaunam vieną lėkštę sriubos ir po to vėl tiek pat turime eiti. Tai neturint jokių resursų labai gerai, kad gausim lėkštę sriubos iš kokios „Raudonojo kryžiaus” organizacijos, bet neturėjimas savo resursų yra labai sudėtingas“, – pagyvenusių žmonių galimą problemą karo atveju iškelia V. Šimanskis.
VRM: „Pavyko pasiekti daug“
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas atsakyme naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasirašys bendradarbiavimo susitarimą su didžiausiomis senjorų organizacijomis.
Todėl senjorai bus aktyviau šviečiami, jiems rengiami įvairūs civilinės saugos mokymai apie tai, kaip elgtis nelaimės atveju ir kaip apsisaugoti. Tačiau nepamini, kodėl nesiėmė įgyvendinti Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidento siūlymų.
Ministerija teigia, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo slėptuvės, skirtos apsaugoti gyventojus, kurie karinės agresijos metu turėjo vykdyti nustatytas užduotis, nebuvo išsaugotos. Todėl nuo praėjusių metų buvo planuojamas priedangų tinklas, kuriame gyventojai galėtų laikinai prisiglausti evakuacijos atveju.
„Sutelktų pastangų dėka pavyko pasiekti daug. <...> Priedangų, skirtų gyventojų trumpalaikei apsaugai nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu, sistemą Lietuvoje 2022 m. pradėjome kurti praktiškai nuo nulio“, – rašoma ministerijos komentare.
Vis dėlto, pagal interneto lt72.lt svetainės duomenis, laikinos priedangos yra skirtos gyventojams pasislėpti tik iki kelių valandų. VRM pabrėžia, jog minėtų priedangų, šių metų balandžio 26-os dienos duomenimis, yra beveik 4 tūkstančiai, o jų užtektų daugiau nei milijonui žmonių.
„Tam, kad gyventojai galėtų identifikuoti, kur yra artimiausia priedanga, jos yra žymimos specialiuoju priedangos ženklu. <...> Gyventojus raginame pasidomėt ir žinoti, kurioje tiksliai vietoje arčiausiai jų yra priedanga, kurioje galima būtų pasislėpti nelaimės atveju.
Taip pat pasidomėti ir artimiausia surinkimo punkto vieta evakuacijos atveju – https://lt72.lt/kolektyvines-apsaugos-statiniai-priedangos-ir-rusiai/. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems patiems evakuotis būtų sudėtingiau ir reikėtų savivaldybės pagalbos“, – siūlo ministerija.
Savivaldybės ir vyresniųjų šeimos turėtų padėti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos viršininkas Edgaras Geda tvirtina, kad reikėtų kurti bendrą šeimos planą, į kurį būtų įtraukti senjorai.
Tačiau VRM atkreipė dėmesį, jog už laikinų slėpimosi vietų poreikį atsako savivaldybių merai. Taip pat, E. Gedos teigimu, galima kreiptis į savivaldybes, kad padėtų pasiruošti potencialiai karo grėsmei.
„Pirmiausia, meras atsakingas už pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Iš principo organizuoja veiklą, pasirengimą savivaldybės lygiu. Visas šitas pratimas nėra vien tik Apsaugos ir gelbėjimo departamento tema, čia yra tiesiog visos šalies atsakomybė rengtis ekstremalioms situacijoms“, – tikina E. Geda.
Kaip anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, nuoseklus planas, kaip ruoštis tokioms ekstremalioms situacijoms, yra pats svarbiausias elementas, kad kritinio momento metu neužvaldytų panika.
