vaistininkai

Atėjus pavasariui, žmonės ne tik džiaugiasi orais, bet ir susiduria su šio metų laiko metamais iššūkiais. Alergijos, peršalimas bei silpnas imunitetas – su tuo lietuviai susiduria dėl pakitusių oro sąlygų.

Vyrų plikimas arba vyriška androgeninė alopecija yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis vyrų visame pasaulyje. Ši problema ne tik fiziškai paveikia išvaizdą, bet ir gali turėti įtakos psichinei sveikatai bei savivertei. Nors vyrų plikimo priežastys dažniausiai susiję su genetika ir hormonų veikla, yra įvairių būdų, kaip jį valdyti ar netgi atidėti plikimo progresavimą.

Nors daugelis gyventojų į vaistines užsuka įsigyti vaistų bei gauti naudingų sveikatos patarimų, tačiau netrūksta ir neįprastų užklausų, ypač – budinčiose vaistinėse, kurios veikia visą parą. Jose dirbantys vaistininkai keistesnių skambučių dažniausiai sulaukia paryčiais, taip pat pilnaties metu, o į vaistines atvykę pacientai kartais teiraujasi su medicina visai nesusijusių prekių – kačių maisto, pėdkelnių arba saldainių su įdaru.

Dalis vaistininkų skundžiasi – pradėjo viešinti schemas, kaip juos vaistinių tinklai verčia pardavinėti tuos vitaminus ir vaistus, kuriuos nori parduoti vaistinė, bet nebūtinai jų reikia ligoniui: daugiausia pardavusiems siūlo premijas, už kiekvieną iš sąrašo parduotą vitaminų pakuotę skaičiuoja taškus, nuo kurių priklauso vaistininko algos dydis. Esą net vaistus reikia parduoti iš tam tikro sąrašo.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie vaistinių tinklų daromą spaudimą darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, Seimo narys Aurelijus Veryga planuoja siūlyti Sveikatos reikalų komitetui (SRK) sudaryti darbo grupę šiam klausimui nagrinėti. Visgi komiteto pirmininkas Antanas Matulas nemato poreikio tokios darbo grupės sudarymui. Anot jo, kiti parlamentarai negauna vaistininkų skundų dėl patiriamo spaudimo, todėl ir problema, sako konservatorius, nėra didelė.

Skandalinga vaistininkų apklausa – paaiškėjo, kad net 9 iš 10 vaistininkų prieš patardami žmogui, kokį vaistą ar kitą prekę rinktis, pagalvoja apie asmeninę naudą. Vaistinių savininkai ir vadovai jiems moka premijas už žmonėms parduotus konkrečius vaistus ar prekes. Todėl vaistininkas gali tapti ne kvalifikuotu patarėju negaluojančiam žmogui, o kuo daugiau įvairių prekių, įskaitant ir nereikalingas, bandančiu įsiūlyti prekeiviu.

Farmacijos specialistų apklausos duomenimis, 85 proc. vaistininkų pripažįsta, kad jų sprendimus, konsultuojant pacientus ir parduodant jiems vaistus, lemia darbdavio sudarytos sąlygos, pavyzdžiui, priedas prie atlyginimo ar pardavimų rodikliai. Anot Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Aurelijaus Verygos, vaistininkas yra verčiamas parduoti kiek įmanoma daugiau vaistų ir ne visada tų, kurių reikia pacientui.

Vaistinių savininkai siūlo gyventojams nenustebti, jei nuo šiol kai kurios jų dirbs trumpiau arba išvis užvers duris. Jų aiškinimu, toks scenarijus gresia dėl nuo liepos įsigaliojusių įstatymo pataisų, kuriomis apribotas farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) darbas. Pažymima, kad esant vaistininkų stygiui sunku užtikrinti įprastą vaistinių darbą. Prieš priimant Farmacijos įstatymo pataisas virus aršioms diskusijoms Seime galiausiai buvo prieita prie savotiško kompromiso.

Keliasdešimt prie Seimo susirinkusių vaistininkų padėjėjų reikalauja jiems leisti ir toliau dirbti be vaistininko priežiūros. Iki šiol tokie padėjėjai vaistinėse dirbo su nuotoline vaistininko priežiūra. Tačiau nuo liepos situacija turėtų pasikeisti iš esmės. Vaistininkų padėjėjai piktinasi, kad jie praras darbus, mat regionuose, anot jų, bus uždaromos mažos vaistinės. Tiesa, valdantieji siūlo išimtis palikti būtent regionuose dirbantiems ir ilgametę patirtį turintiems vaistininkų padėjėjams.