pensija

Gyventojai senatvėje nori gyventi oriai ir gauti tokią pensiją, kurios užtektų ne tik maistui ar vaistams, bet ir pramogoms ar kelionėms. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl dauguma buvo įtraukti į papildomą pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau kaupimu žmonės liko nusivylę, nes pinigus galėjo atgauti tik dalimis ir tik sulaukę pensijos. Tačiau neseniai Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Prognozuojama, kad jau 2030 m. beveik trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys vyresni nei 60 m. žmonės. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, slaugos poreikis taip pat auga. Tačiau gauti priežiūrą senatvėje – nepigu. Jeigu ji nebus apmokėta valstybės biudžeto lėšomis, o jomis apmokama toli gražu ne viskas, vidutinės lietuviškos pensijos naujuose senelių namuose neužtektų ir savaitei.

Kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Daugelis išmokų paprastai mokamos už praėjusį mėnesį, tad jau nuo gegužės dalis gyventojų gali tikėtis kiek daugiau pinigų. Antradienį „Sodra“ taip pat skelbia, kada gegužės mėnesį mokės ne tik išmokas, bet ir skirtingas pensijas.

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Įprasta manyti, kad sulaukę pensijos daugelis gyventojų meta darbus ir džiaugiasi visu laisvu laiku – skiria jį pomėgiams ar padeda vaikams auginti anūkus. Tačiau taip toli gražu nėra. Daugybė lietuvių ir sulaukę pensijos dirba toliau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.  Didžioji dalis (90,4 proc.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Gyventojai, dėl vienų ar kitų priežasčių nesukaupę pensijų stažo ir negalintys gauti įprastinės senatvės pensijos, pretenduoja į šalpos pensijas. Jos nemokamos, jeigu žmogus įsidarbina. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Tokias įstatymo pataisas oficialiai registravo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Pensijas vieniems palieka, kitiems nebemoka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ji teigia, kad dabartinė tvarka diskriminuoja kai kuriuos gyventojus.

Vieni gyventojai savo noru, kiti automatiškai įtraukti kaupia senatvei antrojoje pensijų pakopoje. Dalis šių žmonių pensijos taip ir nesulaukia. Taigi, kur mirties atveju turi kreiptis paveldėtojai, kad sukaupti pinigai atitektų jiems, o ne valstybei? Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad prieš mėnesį palaidojo mamą. „Ji netikėtai susirgo ir greitai jos netekome. Mirtis buvo netikėta, todėl niekada nekalbėjome su mama apie palikimą ir kitus dalykus susijusius su mirtimi.

Antroje pensijų pakopoje pinigus kaupę gyventojai, kada panorėję negalėjo, jų pasiimti. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ši sąlyga prieštarauja Konstitucijai. Taigi, netrukus gyventojai galės pasiimti savo sukauptus pinigus. Tačiau valdžios institucijos turi susitarti, kokiais atvejais galima leisti žmonėms pasiimti pinigus ir kiek pinigų jiems reikėtų atiduoti. Nes šiuo metu kaupiantiems antroje pensijų pakopoje kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo nuskaičiuojami 3 proc.