nato

 NATO galėtų dislokuoti 100 tūkst. karių kontingentą karo veiksmams prieš Rusiją, jei ši peržengtų vieną iš dviejų raudonųjų linijų, „Ukrinform“ duomenimis, apie tai pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“. „Pirmą kartą nuo karo pradžios NATO itin konfidencialiai ir be oficialių pranešimų nustatė bent dvi raudonąsias linijas, kurias peržengus galėtų įvykti tiesioginė intervencija į konfliktą Ukrainoje“, – rašoma leidinyje.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja.

Susisiekimo ministerijos atstovai Briuselyje NATO pareigūnams penktadienį pristato strateginius Lietuvos karinio mobilumo projektus ir susisiekimo sistemos atsparumo didinimo iniciatyvų įgyvendinimą. Vizito metu ministerijos kanclerio Ramūno Dilbos vadovaujama delegacija susitiks su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju gynybos politikai ir planavimui, taip pat Aljanso pareigūnais, atsakingais už NATO veiklą atsparumo ir įgalinimo srityse.

NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui. Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.

Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“. „Neduosiu (pinigų Ukrainai), jeigu Europa neprilygs mokėjimais.

Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“. Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.

Oficialūs Juodkalnijos asmenys balandžio 30 d. pirmą kartą dalyvavo NATO operacijos 25-ųjų metinių minėjimo renginiuose Murino kaime šalies šiaurėje. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Balkanskij ogliadač“. Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius ir parlamento pirmininkas Andrija Mandičius padėjo vainikus prie paminklo Murine žuvusiems žmonėms. Valstybės vadovas taip pat kreipėsi į parlamentarus, prašydamas priimti įstatymą dėl kompensacijos aukų šeimoms.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, jis dar kartą patvirtino parlamentarams, kad Ukraina taps Aljanso nare, feisbuke pranešė parlamento narė Iryna Geraščenko. „NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos dar kartą patvirtino, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau jis nepasakė, kada.

Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių rusų orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Balandžio 23 dieną treniruotei pakilę NATO naikintuvai gavo užduotį atpažinti galimą sienos pažeidėją Estijos ir Rusijos pasienyje, tačiau aptikti jo nepavyko.