mokyklos

Naujausi mokyklų reitingai kelia nerimą. Ekspertai tikino, kad ministerija vis lipa ant to paties grėblio, nes naujos reformos rodo, kad jiems prioritetas yra pinigai, o ne mokiniai. Nepaisant to, kitąmet mokinių galimai bus mažiau, nes ne visi bus perkelti į kitas klases. Aptarė ir mokinių savijautą besimokant tokiomis sąlygomis.  Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina.

Žurnalas „Reitingai“ vienuoliktą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Lyderių pozicijas ir vėl užima didžiųjų miestų gimnazijos, vykdančios mokinių atrankas. Tačiau stebimas ir dalies mažesnių miestų proveržis. Vertinant matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatai tapo kertiniai.

Vyriausybė penktadienį svarstys Sporto įstatymo pataisas, kuriomis federacijos finansavimą gautų ir už sporto šakų plėtojimą bei populiarinimą, taip pat būtų leidžiama bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases mokiniams-sportininkams.

Alytiškiai skundžiasi dėl priimtų savivaldybės sprendimų perkelti priešmokyklinio ugdymo vaikų grupes iš darželių į mokyklas. Jie teigia, kad miesto taryba tokį sprendimą priėmė savavališkai, o tėvai praktiškai yra verčiami perkelti savo mažamečius vaikus į mokyklas. Nuogąstavimų vaikų tėvams kyla ir dėl to, kad tėvai negali nuspręsti į kokią mokyklą bus perkelta jų atžala.

2025 metų birželio 30 dieną, pasak mokyklų direktorių, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa  turėtų būti įgyvendinta. Tačiau realybė kiek kitokia, nes mokyklos dėl didelio permainų krūvio nesuspėja įgyvendinti joms iškeltų tikslų. Tuo tarpu ekspertas sako, kad programa primena parodiją ir problemos, kurias norima išspręsti, dėl šios programos tik didės.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl, pasak jos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skleidžiamos neteisingos informacijos apie mokyklų tinklo pertvarką. „Šiandien kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl LVŽS ir jos narių, tarp jų ir kandidato į prezidentus Aurelijaus Verygos, skleidžiamos dezinformacijos apie tariamai uždaromas gimnazijas Lietuvos savivaldybėse.

Piktindamasi tautinių mažumų mokyklų padėtimi Lietuvoje, Lietuvos lenkų sąjunga šeštadienį surengė eitynes Vilniuje, jose dalyvavo apie tūkstantį žmonių. Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.