kremlius

Centrinėje Baltarusijos dalyje statomos saugyklos Rusijos branduolinei ginkluotei, apie kurios perdavimą anksčiau pranešė Kremlius. Kaip rašo „Ukrinform“, tai sakoma JAV laikraščio „The New York Times“ publikacijoje. Žurnalistai išanalizavo palydovines nuotraukas ir kalbėjosi su branduolinės ginkluotės bei ginklų kontrolės ekspertais, kad išsiaiškintų naujų saugyklų statybos, kuri buvo pradėta dar 2023 metų kovo mėnesį, vietą.

Vladimiras Putinas gegužės 9-osios parado metu tęsė Kremliaus propagandos, kurios esmė yra prilyginti dabartinius įvykius, kaip prieš beveik 80 metų pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo tęstinumą, skleidimą. Rusijoje valdžią jau 24 metus uzurpavęs buvęs KGB karininkas, prisimindamas „anuos laikus“, akcentavo „dabartinę kovą su neonacizmu“. Parade Maskvos Raudonojoje aikštėje dalyvavo ir apie 1 tūkst. dabartinio karo Ukrainoje dalyvių, tokiu būdu parodant tariamą kovos tęstinumą.

Rusija ketvirtadienį mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš hitlerinę Vokietiją 1945-aisiais ir Raudonojoje aikštėje surengė tradicinį karinį Pergalės dienos paradą. Tai – trečiasis toks paradas nuo karo Ukrainoje pradžios. Daugybėje Rusijos regionų pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimo paradai dėl saugumo buvo atšaukti.  Savo renginius atšaukė Belgorodo, Briansko, Pskovo, Riazanės, Kursko ir Saratovo regionai, nors ne visi jie yra netoli Ukrainos.

Rusijoje studentai verčiami atlikti „praktiką“ karo pramonės įmonėse ir atsisakius yra grąsinima išmesti iš universiteto. Jaunuoliai įtaria, kad ten reikės rinkti dronus. Taip pat panašu, kad darbintis dabar gali ne vien studentai, bet ir vaikai nuo 14 metų. Rusijoje nuskambėjo siūlymas pamokas perkelti į vakarą tam, kad mokiniai turėtų laiko dirbti fabrikuose.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), komentarus dėl karių siuntimo į Ukrainą. „Akivaizdu, kad kalbame apie pono Macrono ir Britanijos atstovų pareiškimus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kas paskatino surengti pratybas.

Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“. „Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas.

Rusijos vyriausybės atstovas perspėjo Vakarus dėl bandymų konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir pagrasino galimais atsakomaisiais veiksmais. Galimybė konfiskuoti Rusijos turtą aptarinėjama Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje. Yra pasigirdę raginimų panaudoti šiuos pinigus padedant Ukrainai. Sekmadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas užsiminė, kad Maskva galėtų konfiskuoti užsienio turtą Rusijoje, jei būtų imtasi veiksmų konfiskuoti Rusijos turtą užsienyje.

Pirmadienį Kremlius perspėjo, kad imsis „būtinų“ priemonių „savo saugumui garantuoti“, jei Lenkija priims branduolinius ginklus. Prieš tai Varšuva pareiškė, kad yra pasirengusi tai padaryti, jei NATO nuspręstų dislokuoti šiuos ginklus. „Kariškiai, žinoma, išanalizuos situaciją ir bet kokiu atveju imsis visų būtinų atsakomųjų veiksmų, kad garantuotų mūsų saugumą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.