danas arlauskas

Ne tik prabangūs automobiliai, kelionės Kuboje ar perkami „Calvin Klein“ drabužiai, bet ir įmonės lėšomis įsigyjama dantų pasta, plaukų lakas ar maistas ropliams ar šunims. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vardija, ką dar verslininkai sau perka už įmonės lėšas ir taip mėgina išvengti dalies mokesčių. Didžioji dalis gyventojų kiekvieną mėnesį gauna atlyginimą ir nuo jo susimoka mokesčius socialinio draudimo įmokas.

Prie kai kurių miesto autobusų vairo Vilniaus gyventojus pasitinka vairuotojai iš Afrikos. Virš 30 Ganos piliečių įdarbino viena viešojo transporto įmonė. O už kiekvieną atvykstančio darbuotojo dokumentų sutvarkymą, bei pragyvenimo išlaidas įmonė pakloja nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Migracijos departamento statistika liudija – leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu atvykėliams iš egzotiškų šalių išduoda vis daugiau.

Naujausios mokslininkų prognozės baugina – su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Tačiau stigmos visuomenėje vis dar ryškios – susirgus vėžiu nuo kai kurių nusisuka ne tik draugai, bet ir artimieji. Ne svetimi ir diskriminacijos darbovietėse atvejai, kai susirgęs darbuotojas tampa nebereikalingas. Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims.

Lietuvos ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 3 proc., o tai yra didžiausias nuosmukis per 20 metų. Tai lėmė iššūkiai, kuriuos patyrė pagrindiniu ekonomikos varikliu buvęs pramonės sektorius, teigia ekonomistai. Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau situacijai prastėti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija ir gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Užimtumo tarnyba dar pernai patvirtino trūkstamų profesijų sąrašą 2023 metams. Nors darbdaviai džiūgauja dėl sušvelnėjusių galimybių įdarbinti asmenis iš trečiųjų šalių, tačiau darbuotojų profsąjungos atstovai atrėžia, kad darbuotojų įsivežti iš kitų valstybių nereikia, mat jų yra ir Lietuvoje, todėl verslininkus ragina atsižvelgti į vieną iš pagrindinių problemų – atlyginimų dydį.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Užverti duris ir ant jų pakabinti spyną – toks likimas šiemet ištiko kai kurias įmones. Šiemet pradėtų bankrotų pusantro karto daugiau nei pernai. Tokio likimo bijo dar gyvi, bet ant plauko kabantys verslai ir kaltina vyriausybę, kuri esą pagalbos rankos verslininkams ištiesti nenori. Politikai atkerta, kad situacija yra geresnė nei buvo tikėtasi, o ekspertai antrina, kad verslai nėra socialiai išlaikytini objektai ir turi suktis, kaip išmano.

Pyragas, kalakutas, premija, o gal tryliktas atlyginimas – kokių kalėdinių dovanų šiemet žada darbdaviai? Apklausa rodo, kad finansinio priedo tikisi keturi iš dešimties darbuotojų, nors pernai premijomis pavaldinius lepino mažiau nei trečdalis įmonių. Išaugus kainoms ir išlaidoms, šį kartą darbuotojai tikisi ir didesnių premijų, vidutiniškai į rankas pageidautų gauti per 300 eurų. Tiesa, kur kas dažniau nei pinigais darbdaviai pavaldinius apdalija dovanėlėmis, kurios ne visiems patinka.

Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia. Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos.

Marijampolėje veikianti kepyklėlė, dar neatsigavusi po koronaviruso suvaržymų, vis dar priversta grąžinti atidėtus mokesčius „Sodrai“. Ir štai nauja – energetinė krizė su išaugusiomis dujų ir elektros kainomis vėl smukdo verslą. „Kepyklėlėje labai daug sunaudojame elektros. Yra agregatai, šaldytuvai, vitrinos. Kaštai išaugę ne 2–3, o keturis kartus. Amortizuoti šitą sumą sunku. Neišvengiamai keliam ir kainas.

Ši savaitė – tikra dovana poilsio ištroškusiems Lietuvos gyventojams. Tačiau dalis tautiečių laisvadienius žada skirti ne artimųjų kapų aplankymui, o kelia sparnus į užsienį. Anot kelionių organizatorių, domėtis trumpalaikėmis kelionėmis Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis žmonės pradėjo jau liepą. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Sostinėje esančiose Sudervės kapinėse vilnietė Regina palaidojo tėtį ir mamą.

Tuščios gatvės, pustuštės ar net išvis neveikiančios valstybinės įstaigos ir net privatūs verslai. Darbdaviai skaičiuoja, kad pirmadienį laisvadienį pasiėmė ir mini atostogas susiveikė net pusė dirbančiųjų. Daliai tautiečių tai ne prie širdies – žmonės negavo reikiamų paslaugų. Kiti džiaugiasi – papildomas poilsis dar niekam nepakenkė. Atostogavo ir net pusė ministrų, užtat kai kuriems kitiems teko darbuotis net už keturis, bent jau teoriškai.

Ar didės kitąmet algos ir minimalus darbo užmokestis? Aistros dėl minimalios algos plieskiasi kaip reikiant. Profsąjungos reikalauja, kad „į rankas“ minimalus atlyginimas didėtų mažiausiai 70 eurų – kone dvigubai daugiau nei pasiūlė ekonomikos ir inovacijų ministrė, tačiau ir pačios Armonaitės užmojį kritikuoja finansų ministrė Skaistė, esą biudžetui jis per brangus. Verslas labiau suka galvas ne kaip didinti algas, o kaip išsimokėti kosmines sąskaitas už elektrą.

Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad Lietuvoje artėja krizė, Lietuvos banko vadovas šią pranašystę neigia, nors ir pripažįsta, kad tokia rizika yra. Beje, Lietuvos banko vadovas dar prieš 3 mėnesius įtikinėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 10 proc., tačiau jau dabar pripažįsta klydęs ir prognozę didina iki 15 proc. Be to, Lietuvos bankas jau skelbia, kad dėl augančių kainų lietuvių perkamoji galia šiemet sumažės pirmą kartą per dešimtmetį.

Darbdaviai skaičiuoja, kad pernai ir šiemet jau pakankamai pakėlė atlyginimus darbuotojams, tad dabar taupys. Kitu atveju ir toliau keliant algas esą kentėtų įmonių konkurencingumas. Tuo metu ekonomistai pabrėžia, kad darbuotojų sąskaita taupyti nereikia, jų ir taip trūksta. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentė Aurelija Maldutytė skaičiavo, kad pernai ir šiemet algos jau augo vidutiniškai nuo 12 iki 15 proc. „Algų augimą lėmė darbuotojų trūkumas.

Lietuvoje registruota jau virš 41 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Valdžiai ir darbdaviams sukant galvą, kaip integruoti juos į mūsų darbo rinką, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad laikas į atvykėlius pažvelgti kaip į galimus investuotojus. Pokalbis su D. Arlausku – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Jūsų žiniomis, ukrainietėms moterims lengvai pavyksta rasti darbą Lietuvoje? Viskas priklauso nuo motyvacijos ir nuo pastangų.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

Kiek pakeitus gyventojų testavimo dėl COVID-19 tvarką, sumišo ir darbuotojai, ir darbdaviai. Jie kelia klausimus, kas turi apmokėti darbuotojų testus, kaip dažnai reikia juos atlikti. Ir nors kol kas pagal įstatymus privalančių testuotis darbuotojų testus apmoka valstybė, nuo rudens jiems gali tekti patuštinti savo kišenes. Nuo rugpjūčio vidurio galimybių pasą norintys gauti nesiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę gyventojai už COVID-19 testus turi apmokėti patys.

Vyriausybei įpareigojus nuo rugsėjo vidurio privalomai nuolat testuotis gamybos įmonių darbuotojus, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad toks sprendimas nėra logiškas. Anot jo, toks reikalavimas galėtų būti taikomas nebent atskiroms įmonėms.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Kaip pernai, taip ir šiemet, lietuviai kovo 16 dieną pasitiks karantine. Kai prieš metus Sauliaus Skvernelio Vyriausybė įvedė karantino režimą, niekas nesitikėjo, kad jis truks beveik metus. Daugeliui karantinas iš esmės pristabdė gyvenimo tempą ir įnešė daug nelauktų pokyčių. Klausimas, ar visi pokyčiai geri ir ilgalaikiai.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Covid-19 pandemija sudavė reikšmingą smūgį Lietuvos darbo rinkai. Nors darbdaviai teigia, kad dešimtmečio rekordą sumušęs nedarbo lygis Lietuvoje dirbtinai išpūstas, vis tiek matyti, kad rinkoje reikšmingai mažėjo darbo pasiūlymų. Be to, darbuotojai netenka optimizmo ir juos kamuoja nežinia. Klausimas, kada situacija darbo rinkoje grįš į senas vėžes. Net įžvalgiausi analitikai praėjusių metų pradžioje negalėjo prognozuoti, kad 2020 m. nedarbo lygis Lietuvoje pasieks nedžiaugsmingas aukštumas.

Šias metais kalendoriuje dar viena nedarbo diena – Vėlinės. Papildomas laisvadienis lapkričio 2-ąją nedžiugina ne tik darbdavių, bet ir tam tikrų sektorių darbuotojų. Be to, darbdaviai skaičiuoja, kad viena poilsio diena valstybei atsieis apie 40 mln. eurų. Šiais metais Vėlinės laukia kitokios nei įprasta. 2020 metų lapkričio 2 diena paskelbta nedarbo diena, todėl Lietuvos gyventojai turės dar vieną ilgąjį savaitgalį.

Pasaulinė Covid-19 pandemija keliems mėnesiams paralyžiavo Lietuvos verslą. Smūgio būta stipraus, tačiau trumpo ir be ilgesnių skaudžių pasekmių, mano ekonomistai. Epidemiologams svarstant, kad rudenį šalį gali pasiekti antroji Covid-19 banga, verslas atrodo ramus. Verslininkų teigimu, pirmosios Covid-19 bangos pamokas jie beveik išmoko ir pandemijos atneštame blogyje moka įžvelgti ir gėrio.

Kol Vyriausybė ruošia priemones, kaip pagelbėti verslui karantino metu, darbuotojai iš darbdavių jau gauna laiškus, kad jų veikla sustojo ir yra raginami eiti kasmetinių atostogų, paimti nedarbingumo pažymėjimą, pasirinkti prastovą, o kai kuriais atvejais net griežtą raginimą imti neapmokamų atostogų. Ką darbuotojai turėtų pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį? Vyriausybė jau pritarė priemonių planui, kuriuo siekiama sušvelninti dėl koronaviruso kilusios krizės pasekmes.

Daugelio darbuotojų svajonė mažiau dirbti – daugiau ilsėtis gali tapti realybe. Vis daugiau valstybių svarsto apie galimybę trumpinti ir darbo savaitę, ir darbo valandas. Štai daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių apskriejo žinia, kad Suomijos premjerė Sanna Marin siūlo įvesti 4 dienų darbo savaitę, kurioje kiekvieną dieną būtų dirbama po 6 valandas.

Dauguma vakariečių, kaip ir lietuviai, įpratę dirbti penkias dienas per savaitę, po aštuonias ar devynias valandas per dieną. Tik nedaugelis mūsų gali pajusti, ką reiškia šešios darbo valandos per dieną arba keturių dienų darbo savaitė, apie kurią vis garsiau kalba dalis Vakarų šalių. Tuo metu Kinija stebina pasaulį savo darbuotojams siūlydama gerokai ilgesnę – 72 valandų – darbo savaitę ir džiaugiasi, kaip teigiamai tai veikia Rytų milžinės ekonomiką.

Prezidento pareigas priimant Gitanui Nausėdai, BNS paklausė ekonomistų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų, ką, jų nuomone, ekonominėje Lietuvos politikoje naujasis šalies vadovas turėtų daryti kitaip nei 10 metų prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė. Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas: „Mes manome, kad ekonominė diplomatija turėtų būti pakelta į visiškai kitą lygį.

Lietuvos ekonomika auga nesustodama, tačiau skurstančių žmonių Lietuvoje beveik nemažėja. Pagal nepritekliaus rodiklius Lietuva ir toliau velkasi ES uodegoje. Dešimtadalis lietuvių neišgali ne tik kada panorėję valgyti mėsos, bet ir pakankamai pasišildyti būsto. O ir atostogos už namų sienų daliai lietuvių – neįgyvendinama svajonė.

Prie vadinamųjų tėvadienių – apmokamos darbo dienos, skirtos pasirūpinti vaikais dauguma jau pripratome. Seimas siūlo naujovę ir ragina įteisinti galimybę pasiimti apmokamą darbo dieną pasirūpinti senais tėvais. Tiesa, valdantieji ir darbdaviai į tokį opozicijos pasiūlymą šnairuoja. Esą kaip galima mokėti algą, jei darbuotojas tą dieną darbe nepasirodo. Senjorė Vanda kartu su dukterimi į Santaros klinikas Vilniuje atvyko net iš Zarasų. Pensininkė medikus lanko dėl būsimos kojos operacijos.

Lietuviai nedarbo dienų kiekiu tikrai nėra išskirtiniai Europoje, bet naujų švenčių šaliai nereikia. Taip tikina verslo atstovai, primenantys, kad kiekviena šventė valstybės iždui atsieina milijonines sumas nesukurto BVP. Tiesa, Finansų ministerija taip drąsiai apie nuostolius valstybės kišenei nekalba. Esą per mažiau darbo dienų gali būti surinkta net daugiau biudžeto pajamų.

Sveikatos apsaugos ministerija susiruošė ginti Lietuvos gyventojus nuo verslo skleidžiamo dvoko. Tiesa, nuo smarvės miestiečiai ir kaimiečiai greičiausiai bus gelbėjami skirtingai. Mat kaimui parengtos smarvės normos – švelnesnės, tad rajonuose dirbantys verslininkai gadinti orą galės drąsiau. Kaimų gyventojai nesupranta, kuo jų nosys kitokios nei miestiečių, tačiau ministerija teisinasi, kad jokios diskriminacijos čia nėra.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneša vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji gali ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai. Kadangi šiemet kalendoriuje palankiai išsidėstė savaitgaliai ir Kūčios bei Kalėdos, darbuotojai be papildomų laisvadienių ir taip ilsėsis net penkias dienas – nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 26 d. imtinai.

Gražiausių metų švenčių sezonas darbuotojams atneš vieną geriausių dovanų – glėbį laisvadienių, kuriuos apsukriausieji galės ištempti net iki 11 nedarbo dienų. Įdomu tai, kad tokį ilgą poilsį palaiko ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai.

Po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams išvadųm sunerimo ne tik patys verslininkai bet ir jų atstovai įvairiose asociacijose. Baiminamasi, kokias pasekmės gali turėti šie kaltinimai. D. Arlauskas: NSGK kaltinimai pakankamai grėsmingi, esame sutrikę Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad NSGK išvados meta šešėlį ant viso šalies verslo, o pats tyrimas turėjo būti išsamesnis.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Vyriausybę, dalį darbdavių ir profsąjungų suburianti Trišalė taryba kitą savaitę vėl pradeda svarstyti minimalios algos (MMA) didinimą. Šį kartą MMA turėtų būti nustatyta pagal formulę, tačiau kai kurie darbdaviai nori ją tobulinti. Buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS sakė, kad kitą savaitę vyksiančiame Trišalės tarybos posėdyje bus pateiktas pirminis siūlymas didinti MMA nuo kitų metų pradžios.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Lietuvos darbo biržai persitvarkant į Užimtumo tarnybą, imamasi ir naujų projektų. Vienas tokių – jau darbą turinčių žmonių perkvalifikavimas kitam darbui. Tačiau pačių darbdavių atstovai piktinasi, kad niekas su jais apie tokį projektą nė nesitarė. Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio algos, kuri kitais metais sieks 400 Eur. O tai reiškia, kad darbdaviai arba kels paslaugų kainas, arba atleis darbuotojus, kad sumažintų padidėjusias išlaidas.

Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje neradai tinkamo darbuotojo. Tuomet ir imama skelbimuose nurodyti tokius reikalavimus, kuriuos vargu, kas atitiktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą.

Neretai palyginant lietuvišką pensiją su kitų šalių pabrėžiamas vienas iš skirtumų – darbdavių indėlis. Patys darbdavių atstovai teigia, kad noro prisidėti prie darbuotojų pensijos nestinga, tačiau palankių sąlygų maža. Bankų analitikai ne kartą konferencijų metu teigė, kad Lietuvoje vis dar trūksta darbdavių įsitraukimo kaupiant didesnę pensiją darbuotojui. Tiesa, jie taipogi mano, kad valdžia galėtų prisidėti prie darbdavių motyvavimo. Pagal SEB atliktą apklausą, 88 proc.

Šių metų pradžioje imta viešinti vidutinį atlyginimą mokamą daugiau nei 3 darbuotojus turinčiose įmonėse. Dabar ruošiamasi žengti žingsnį toliau, tačiau darbdaviai abejoja tokio sprendimo tikslu. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės įstatymo projektui, kuriuo siūloma skelbti ne tik įmonėse mokamų atlyginimų vidurkius, bet ir medianą, imties standartinis nuokrypį bei 25 proc. kvantilį ir 75 proc. kvantilį.

Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai tokį poelgį tapatina su elementariu populizmu. Seimo narys, „tvarkietis“ Petras Gražulis Seime užregistravo Darbo kodekso pataisą, siūlančią MMA dydį nuo kitų metų sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.